in English  lithaz.org: pradžia ir dailė/kultūra organizacijos renginiai spauda
edited by R. Vaitkus on 8/26/2011
Lietuviai Arizonoje:
Bažnytinis Choras

Prasidėjus Lietuviškom Mišiom koplyčioje Sacred Heart Home of the Little Sisters of the Poor senelių namuose 1068 metais, lietuviai prisidėdavo su lietuviškom giesmėm. Po truputi giedotojai susijungė į chorelį, pradėjo choro repeticijas. Viena airių kilmės senutė gyventoja Margaret M. Walsh, Arizonos gubernatoriaus teta ir buvusi piešimo ir muzikos profesorė Temple Universitetę sutiko chorui vadovauti ir tapti Lietuvių misijos vargonininke. Nors ji nemokėjo lietuviškai ir jos girdėjimas vis silpnėjo, p. Walsh atliko šias pareigas apie du metus. Kelios seselės irgi prisidėjo. Seselė Aimee giedojo solo ir su choru, o Seselė Gabriele padėjo akompanuoti su vargonais.

The choir made a major step forward with the arrival in the Phoenix area of the Metrikas family in the spring of 1971. Mrs. Ona Metrikas was musically educated. She was an accomplished pianist, composer, and conductor. She took charge of the choir and soon the quality of the singing was greatly improved. The choir also expanded its repertoire. During Lent in 1972, the choir performed a concert of religous hymns. The performance included one of Ona Metrikas compositions "Hymn to St. Casimir." On 1973 Shrovetide the choir gave a concert in the Ukrainian Hall. The choir accompanied by Ona Metrikas on the piano also contributed to the cultural part of the Lithuanian Independence Commemoration.

The best days of the choir, however, came to an end, when Ona Metrikas moved back to Los Angeles in 1975.

Lietuvių choras, vadovaujamas Onos Metrikienės, ne tik giedojo per lietuviškas mišias, bet koncertavo ir per kitas progas. 1972 m. gavėnios metu choras išpildė religinių giesmių koncertą. Giesmių tarpe buvo ir nauja p. Metrikienės kompozicija - "Giesmė į Šv. Kazimierą". 1973 metais per užgavėnias choras davė koncertą ukrainiečių salėje. Choras, akompanuotas, p. Metrikienės, taip pat prisidėdavo per meninę Vasario 16-tosios minėjimo dalį.

Didelė palaima mums buvo ir Metrikių šeima. Muzikė Ona Metrikienė tuoj ėmė organizuoti lietuvių chorą ir giesmės bažnyčioje tuoj pradėjo darniau skambėti. Labai puiki šeima buvo ir Laliai, kurie visur dalyvavo ir visiems padėjo: ir chore, ir apie namus, ir bažnyčioje.

Augant ir keičiantis lietuviams Phoenixe, reikėjo sudaryti naują bažnytinį komitetą. To pageidavo bažnytinė vyriausybė, tai diktavo ir pats reikalas. 1973, kai jau buvo įsigytos erdvesnės patalpos, kun. Valiuškos svetainėj buvo sušauktas visų lietuvių, lankančių lietuviškas pamaldas, susirinkimas, kuriame buvo išrinktas naujas bažnytinis komitetas. Jį sudarė: pirmininkas - Petras Maldeikis, vicepirmininkas - D. Zakaras, socialiems reikalams - Emilija Josen, parengimų vadovė - Teofilė Šiaulienė, angliškai kalbančių atstovas - Joe Lalis ir choro vadovė - muzikė Ona Metrikienė.

1975 metais sugrįžus Onai Metrikienei atgal į Los Angeles gyventi, tam tikrą laiką lietuvių giesmes palydėdavo vargonais seselė Gabrielė. Kai ji buvo iškelta į Kalifornią, jos vietą perėmė viena senutė gyvenusi prieglaudoje, buvusi muzikė ir pianistė Evelyn Winters. Nuo 1976 rugsėjo pradžios, chorui pradėjo vadovauti viena choro dalyvė – Rose Sanders.

Po daugelio metų Misijai pas seseles, Phoenixo miestas nutarė pravesti greitkelį tiesiai per seselių prieglaudą, ir Lietuvių Misija turėjo rasti sau naujas patalpas. Kun. Valiuškos pastangomis lietuviškos mišios buvo pradėtos laikyti Sunland Memorial Park koplyčioje, Sun City miestelyje. Čia Misija buvo prisiglaudusi keletą metų ligi pat kun. Valiuškos išvykimo į Kalifornią.

Kun. Romualdas Klumbis atvyko į Sun City 1989 m. Jo pastoracija 1948-1988 m. laikotarpyje buvo indėnų-meksikiečių tarpe Tucson arkivyskupijoje. 1989 m. vasario mėn. 24 d. kun. Klumbis buvo patvirtintas Misijos kapelionu. Kadangi jis turėjo gerus ryšius su meksikiečių parapijomis, jo pastangomis lietuviškos mišios buvo perkeltos į meksikiečių Our Lady of Guadalupe koplyčią, Glendale miestelyje, kur ligi dabar, išskirus kartais per Lietuvos nepriklausomybės šventes, dar ir dabar laikomos. Savų patalpų Misija niekados neturėjo, nes parapijai išsilaikyti lietuvių skaičiai per maži. Tuo laiku misijos dalyvių buvo apie 40 asmenų. Bet Kun. Klumbis neilgai buvo kapelionu, nes 1991 m. spalio 11 d. jis mirė. Misijos komiteto pirmininkas tuo metu buvo Antanas Ambraška. Kelis metus buvo suorganizuotos rekolekcijos privačiuose namuose.

1991 m. sausio mėn. jau buvo atvykęs į Sun City Arkivyskupas Paulius Marcinkus. Jis perėmė Misijos kapeliono pareigas po kun. Klumbio mirties. Arkivyskupas Marcinkus nepriima jokių aukų už einamas kapeliono pareigas. Tad Arkivyskupo gimtadienio ir vardadienio progomis, jo vardu, paaukojama stambesnė suma šv. Kazimiero Lietuvių Kolegijai Romoje. Įvairiomis progomis Misija aukoja lietuvių labdaros tikslams.

Nuo 1992 m. Misijos komiteto pirmininkės pareigas perėmė Ona Adomaitienė. Dar 1994 m. Misijos dalyvių buvo apie 45, bet palaipsniui, skaičiai pradėjo mažėti. Nuo 1996 m. Misijai pirmininkavo Aldona Klemkienė.

1997 m. balandžio mėn. Misija atšventė Arkivyskupo Marcinkaus 50 m. kunigystės jubiliejų.

Nuo 1998 m. gruodžio mėn. Misijos komiteto pirmininku tapo Algis Kvedaras. Kiti komiteto nariai Gilanda Matonienė - sekretorė ir Kazys Matonis - iždininkas.

Laikas darė savo - nuo 1994 m. mirtys, ligos, išsikraustymai ir kitokios priežastys narių skaičių perpus sumažino. Paminėtinas a.a. Walter Klemka, kuris nuo pat atvykimo į šią apylinkę 1989 m. iki mirties 2000 m., aktyviai dalyvavo Misijos veikloje. Buvo komiteto narys, sekretorius, iždininkas, ir bendrai rūpinosi įvairiais Misijos reikalais.

Nuo 2000 m. rudens, nuolatinių lankytojų skaičiui sumažėjus iki 15-20, buvo nutarta pamaldas laikyti du kartus į mėnesį. Po pamaldų vyksta kavutė, gimtadienių paminėjimai ir pasižmonėjimas. Kavutei, žmonės pasikeisdami atneša pyragų ir šiaip užkandžių. Retomis progomis, kaip kad per Kalėdas, Velykas, ir Arkivyskupo gimtadienį kartais susirenka net iki 40 asmenų.

1991-1997 m. Misija rengdavo bendras Kūčias, artimiausią dieną prieš Kūčias. Nuo 1998 m. suneštinės Kūčios surengiamos artimiausią sekmadienį tuojau po pamaldų.

Mokykla

Vos įsikūrus JAV LB Apylinkei, Emilija Josen suorganizavo šeštadieninę lituanistikos mokyklą, kurioje ji pati ir mokė. Vienu tarpu toje mokykloje buvo apie 15 vaikų. Po 3 metų, sumažėjus vaikų skaičiui, mokyklą teko uždaryti. 1983 m. vėl buvo suorganizuotos klasės ir kurį laiką jas lankė 7 vaikai. Vėliau lituanistinis mokslas pasidarė tėvų pareiga.

Vasario 16-tosios Minėjimai

Iš visų LB Arizonos Apylinkės metinių renginių kalendoriaus, Vasario 16-tosios minėjimas užimdavo svarbiausią vietą. Kas metai buvo stengiamasi suruošti kiek galima iškilmingesnį minėjimą. Tam tikslui buvo kviečiami kalbėtojai iš toliau, garsesnės meninės pajėgos, solistai, šokių ansambliai, muzikė O. Metrikienė ir t.t. Visa tai pareikalaudavo daug lėšų ir pastangų. Kadangi šie minėjimai dažnai susilaukdavo virš 120 asmenų, reikėjo nuomuoti atitinkamas patalpas.

Minėjimai prasidėdavo su lietuviškomis Mišiomis. Nuo 1969 m. iškilmingos Vasario 16 Mišios buvo laikomos Sacred Heart Home koplyčioje. Kai šie namai buvo nugriauti, nuo 1987 m. mišios buvo pradėtos laikyti Brophy koplyčioje, nuo 1990 m. - Our Lady of Guadalupe koplyčioje, o nuo 1995 m. - St. Elizabeth Seton parapijos bažnyčioje.

Minėjimų programos irgi laikui bėgant prisiglausdė įvairiose salėse. Daug metų minėjimai buvo laikomi ukrainiečių salėje Phoenixo mieste. Kai ukrainiečiai pradėjo gan aukštai kelti salės nuomą reikėjo ieškoti pigesnių patalpų. 1991 m. minėjimai buvo perkelti į Knights of Columbus salę, Glendale miestelyje, ir nuo 1995 m. - St. Elizabeth Seton parapijos salę, Sun City miestelyje.

Minėjimų programos normaliai susidėdavo iš dviejų dalių. Pirmoje, rimtoje dalyje buvo skaitomas 1918 m. vasario 16-tos Nepriklausomybės Aktas, pagerbiami žuvusieji už Lietuvos laisvę, skaitoma gubernatoriaus (ar gubernatorės) proklamaciją kuri paskelbia vasario 16-tąją Lietuvių Diena Arizonoje, buvo klausoma sveikinimų iš latvių, estų ar ukrainiečių bendruomenių atstovų, ir baigiama su ilgesne kalba, dažnai pasikviesto svečio iš toliau. Taip pat buvo stengiamasi pasikviesti Arizonos senatorius bei kitus aukštus valdžios pareigūnus, kad jie išgirstų ir susipažintų su mūsų rūpesčiais.

Antroji, meninė minėjimų dalis būvo išpildoma ir vietinio ir iš toliau pasikviesto talento - solistų, kvartetų, ir tautinių šokių grupių. Papildomai buvo ruošiamos meno ir tautodailės parodėlės.

Platesnis kultūrinis veikimas pradėjo reikštis kiek vėliau po Arizonos LB įsikūrimo. Susipažinus su gyvenimo sąlygomis bei įvairiomis Arizonos organizacijomis, Arizonos Apylinkė per paskutinius 20 metų aktyviai dalyvavo tarptautinėse meno, tautodailės, eglučių bei margučių festivaliuose, dažnai susilaukdama gražaus vietinės spaudos įvertinimo.

Choras

Lietuvių choras, vadovaujamas Onos Metrikienės, ne tik giedojo per lietuviškas mišias, bet koncertavo ir per kitas progas. 1972 m. gavėnios metu choras išpildė religinių giesmių koncertą. Giesmių tarpe buvo ir nauja p. Metrikienės kompozicija - "Giesmė į Šv. Kazimierą". 1973 metais per užgavėnias choras davė koncertą ukrainiečių salėje. Choras, akompanuotas, p. Metrikienės, taip pat prisidėdavo per meninę Vasario 16-tosios minėjimo dalį.